čvikterėti

čvìkterėti, -ėja, -ėjo intr. 1. suduoti, šmikštelėti: Aš tau čvìkterėsiu rykšte Alv. 2. staiga ir smarkiai nulyti: Kad čvìkterėjo lietus, tuoj pérlijo iki skūrai Alv. Šiandien, galėt, ir tau lietus čvìkterėj[o] per šonus Alv.